Streso liejimas, kai ilsisi, jaučiate stresą

Ar jums sunku mėgautis savaitgaliais ar dienomis, kurias turite darbe? Jei taip, jums gali kentėti streso liejimas, tam tikras streso rūšis, susijusi su laisvalaikiu. Šiandieninėje visuomenėje įprasta, kad žmonės atlieka daug darbo dėl jų darbo ar studijų. Dėl šios priežasties svarbu, kad turėtume poilsio akimirkų, kuriose galėtume daryti tai, kas mums patinka.

Tačiau yra tokių, kurie kenčia nuo nesugebėjimo mėgautis laisvalaikiu dėl daugybės veiksnių. Net šiems žmonėms laisvas laikas gali būti dar labiau pribloškiantis, nei reikia dirbti ar mokytis. Jei manote, kad tai gali būti jūsų atvejis, toliau skaitykite šį straipsnį.

Turinys

• Kas yra streso leidimas?
• Kas sukelia streso lankstumą?
• Kaip mes galime susidurti?
  • 1. Suplanuokite veiklą, kuri jums patinka
  • 2. Atlikite fizinius pratimus
  • 3. Pagerinti santykius su savimi
  • Nuorodos

Kas yra streso leidimas?

Norėdami geriau suprasti šį reiškinį, įsivaizduosime įsivaizduojamo žmogaus gyvenimą. Ji vadinama Camila, yra 24 metų ir yra labai svarbios teisinės firmos narė, todėl ji gyvena labai užimtą gyvenimą. Darbo dienomis Camila turi įprotį dirbti vėlai ir tuo pačiu metu atlieka kelias užduotis. Kai atvyks savaitgalis, ji jaučiasi išsekusi ir nori, kad galėtų šiek tiek atsipalaiduoti namuose.

Tačiau kai jis atsibunda ryte ir supranta, kad neturi ką veikti, jis pradeda jausti nerimą. Tada jis nusprendžia pamatyti filmą, tačiau jis negali susikaupti, nes savo smegenyse jis psichiškai peržiūri savo pirmadienio šlaitų sąrašą. Tada paskambinkite vienam iš savo draugų pasivaikščioti, tačiau jai sunku susikaupti, nes ji klauso mobiliųjų pranešimų. „Tai gali būti kažkas skubaus darbo“, - galvoja ji.

Kaip matote, Camila kenčia nuo streso, pavadinimo, suteikto nesugebėjimui atsipalaiduoti dėl streso. Šis anglizmas kyla iš terminų Stresas (stresas) ir atsipalaiduojantis (atsipalaidavimas). Kitaip tariant, tai yra reiškinys, kai žmogus negali mėgautis savo laisvalaikio akimirkomis, nes jis patiria daug streso.

Svarbu paaiškinti, kad tai nėra naujas psichinis sutrikimas, o tai yra išraiška, kuri išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose. Šio termino populiarinimą lemia daugybė žmonių, kurie susitapatina su situacija, kad negalės mėgautis laisvalaikiu. Todėl jis taip pat pagavo psichinės sveikatos ekspertų priežiūrą.

Kas sukelia streso lankstumą?

Kadangi tai nėra oficiali klinikinė diagnozė, šiuo atžvilgiu nėra konkrečių tyrimų. Todėl tiksli streso lygiavimo priežastis taip pat nežinoma. Veikiau atrodo, kad tai yra veiksnių rinkinys, galintis sukelti problemą.

Pirma, nuolat patirti didelį streso lygį gali prisidėti prie nesugebėjimo atsipalaiduoti. Turime suprasti, kad stresas yra natūrali mūsų kūno reakcija, kuri gali padėti mums geriau susidurti. Bet jei tai taps ištisine būsena, galėtume įpratę jaustis taip. Dėl to, net kai nieko nedarome, esame įsitempę ir pasirengę susidurti su jokia grėsme.

Kita vertus, yra socialinis veiksnys, į kurį turime atsižvelgti. Pastaraisiais metais darbo ir akademinė rinka tapo vis konkurencingesnė. Dėl šios priežasties daugelis žmonių jaučia poreikį peržengti savo sugebėjimus, kad galėtų pabrėžti. Socialiniai tinklai taip pat prisideda prie šios problemos, nes jie linkę skatinti nerealias idėjas apie darbą ar studijas. Taip pat įprasta parduoti tobulo gyvenimo įvaizdį, kurio neįmanoma pasiekti.

Kita situacija, susijusi su streso liejimu. Mes visada esame susidūrę su naujomis serijomis, filmais, muzika, renginiais ir kt. Šis reiškinys gali sukelti jausmą, kad esame pasenę ar atsiriboję nuo likusio pasaulio. Taigi, mėgaudamiesi serialu ar filmu, nustoja būti linksma ir tampa dar viena užduotis, kurią turėtume atlikti „nieko nepraleisti“.

Kaip mes galime susidurti?

Pirmasis žingsnis norint išeiti iš šios situacijos yra galimybė juos atpažinti. Turime žinoti, kad poilsis yra toks pat svarbus kaip darbas ar studijos. Ilgainiui perkrovos darbo perkrova tik sukels mums išsekimą ir mes negalėsime įvykdyti savo pareigų. Toliau sužinosime keletą naudingų strategijų kovojant su šia problema ir pagerinti emocinį šulinį -būti.

1. Suplanuokite veiklą, kuri jums patinka

Dažnai netikrumas nežinant, ką daryti su mūsų laisvalaikiu. Todėl rekomenduojama pradėti planuoti daugiau malonumo akimirkų. Svarbu ne apie šeštadienio darbotvarkės užpildymą daugybe veiklos. Maloni veikla gali padėti sumažinti streso lygį, kurį kaupiame visą savaitę.

2. Atlikite fizinius pratimus

Stresas yra reakcija, sukelianti daugybę pokyčių mūsų kūne: mes išskiriame kortizolį, raumenis įtemptus, padidiname kraujospūdį ir kt. Jei norime sumažinti stresą, taip pat turime ieškoti būdų, kaip palengvinti savo kūno įtampą. Pabandykite rasti veiklą, kuri reiškia judėjimą ir galėsite džiaugtis. Nebūtina prisiregistruoti „CrossFit“ klasėje, joga gali būti tokia pat naudinga arba tiesiog pasivaikščioti.

3. Pagerinti santykius su savimi

Esminė gero savęs vertės dalis yra skirti laiko rūpintis ir daryti tai, kas mums patinka. Tai, kad mes skiriame per daug laiko dalykams, kurie sukelia mums stresą, gali reikšti, kad mūsų asmeniniame pasaulyje yra problemų. Galbūt norėsime kompensuoti, kaip blogai jaučiamės su savimi dirbdami ar studijuodami, ir pamiršti tai, kas mums patinka.

Apibendrinant, nors streso liejimas nėra psichinis sutrikimas, tai gali būti rimta problema, nes tai neleidžia žmonėms ilsėtis. Dėl šios priežasties turime atkreipti dėmesį į galimus ženklus, kurie galėtų parodyti, kad stresas mus pranoksta. Priešingu atveju ateityje galėtume išsivystyti sunkesnes sąlygas.

Atsipalaidavimas ir emocinis intelektas

Nuorodos

• Habibas, k. Ir., Auksas, p. W., & Chrush, G. P. (2001). Streso neuroendokrinologija. Endokrinologijos ir metabolizmo klinikos, 30(3), 695–728.